rengti

reñgti, -ia, -ė tr., réngti 1. N ruošti, taisyti kelionei: Ji reñgia vaikus kelian, tai neturi laiko Švn. Aš jį rengiù į kelią, t. y. taisau aš jam vežimą, valgį J. Slūžbon eik, ir mažąjį vaikelį su savim renk Lz. Ne aš viena gailiai verksiu, – verks ir brolelis, pulkelį rengdamas (d.) Plv. Kur josi, broleli? Kam rengì žirgelį? JD114. Viena seselė brolelį reñgė, antra seselė žirgą balnojo JD1136. Tai gailiai verkia sena motulė, sūnelį rengiant didžion kelionėlėn KrvD55. Leido, rengė bernužėlį į kelionę važiuoti JD204. Turi moma vieną sūnų – paskutinį vaiskan reñgė Aru22. O mano tėveli, saulelė teka, o mano tėvelį į kalnelį rengia JD1183. | refl. R: Ar tai juoks, kad būrai tur į baudžiavą reñgtis? K.Donel. Į kelią, į kelionę rengtis N. Reñkis ir tu važiuot Azr. Tėvai reñgiasi važiuoti į svečius Srd. Mičiulių rytoj į miestą reñgiasi Kt. Kur rengíes nūnai eit? Alv. Sūnelis reñgias, žirgelis žvengia, senas tėvelis tai gailiai verkia (d.) Pls. Jau veseilia baigias baigias, svotai namo reñgias reñgias (d.) Drsk. Vis rengiausi in motulę, prisikepiau pyragėlių TD79. Rengiuos į girią važiuoti J.Jabl. ^ Dūšia rengiasi namo, tai ir kūnui neramu KrvP(Šln). Ėda, kaip dausosna keliauti besirengdamas KrvP(Mrc). Rengiasi kai varna į dausas LMD. Dar kojų čia nesušildė, o jau namo rengiasi KrvP(Al). 2. refl. R ruoštis, taisytis ką daryti: Reñgiamės bulbų kast Lp. Jiej jau seniai reñgias dukterį išleist Švn. Rengiaũs pjaut rugius Eiš. Reñgėmės gult Rod. Obrys, mano bernas, medžių vogt ar ką pasikirst kas rudenį reñgias K.Donel. Vainorus rengėsi leisti spiečių avilin V.Krėv. Pasakyk, pope, kodėl taip ilgai rengeisi jį laidoti? V.Krėv. Troboje dar šalta, mūrelis neįkaitęs, mama tik rengiasi virti pusryčius A.Vencl. Tu dar jaunas, gal dar pirmą kartą rengiesi vogti, tai eik pirmu BsPII145. Tavo devyni broleliai, kukū, reñgiasi sugrįžt iš karo, kukū (d.) Prn. Broliai galanda pjautuvus, dalgius – tekančią saulę rengiasi sveikint B.Sruog. Tėvas reñgėsi mirt LKT376(Prl). | Bulbės rengiasi žydėt Jz. Lietus reñgiasi, debesys užeina Brš. Saulė rengės ingi pietus – dar išgrytų nešerta Rod. ^ Blaškosi, kaip mirti besirengdamas KrvP(Mlt). Rengias rengias kai strielčius, nenorėdamas medžiot LTR(Grk). Rengiasi lyg ubagas iš nakvynės LTR(Mrj). Rengiasi kaip žemaitis kosėti LTR(Brt). Ans kaip kėkštas į dausas lėkti ilgai reñgias J. Rengsis rengsis lyg nuogas į dilgėles LTR(Klvr). Rengíes kaip girtas šikt rugienon Arm. 3. Kos32, JJ ketinti, norėti, žadėti, manyti ką daryti: Sakė, kad Petronėlę rengiam ženyt Smn. ^ Kad rengei ant žuvies, renk ir ant srubos (kad norėjai žuvies, valgyk ir sriubą) VP20. | refl. Grv: O ji vėl reñgias pirkt naują suknelę Smn. Vakar Morta reñgėsi eit pas Petrę, ale nėjo Brš. Dar vis rengiaũs kada eit [vėžiauti], ale kad nėr kada Vlk. Tas karalaitis rengėsi ženytis BsMtI86. Kalba, kad jis besirengiąs kitą vesti V.Krėv. Jis dar žentuosa nèsrengia Lp. ^ Dainų nepramokusi, tekėti rengiasi TŽV603. Rengies kap merga nutekėt Lp. Kad rengeisi ant žuvies, renkies ir ant sriubos M. 4. Švn kelti (vestuves, pokylį): Girdėjau, kaimynai vestuvėms didelį balių reñgia Šk. Galinio reñgia veseilią Brš. Užėjo į vieną dvarą, o ten pas tuos ponus berengiamas balius BsMtI36. Atvažiuoja meška su alučiaus bačka, o vilkelis nabagėlis svodbelę reñgė JV905. Mano viešpats ir valdovas rengia puotą V.Myk-Put. Sietyns brolelis manik rangelę rengė, žvaigždė sesutė ma[n] vainikėlį pynė JV313. Turi seną močiutę – padės rangelę reñgti Gs. Baunek tėvulis man rangelę rengė, baunek motulė baltą šarvelį krovė? (d.) Lp. 5. organizuoti, vykdyti: Reñgti kelionę į šiaurės polių yra sudėtingas darbas FT. Rašytojai, norėdami palaikyti operatyvius ryšius su visuomene, ėmė rengti literatūros vakarus rš. Reñgti sąmokslą NdŽ. Neilgai kentėsim vargą, rengsim ponams galą rš. O matai, kodėl nėjai už karaliūno, o dabar jau jam rengia smertį BsPIV184. 6. daryti tinkamą kokiam tikslui, tvarkyti: Moterys supuolė rengti pirkią; jos nušlavė visą kiemą, net gatvę ties kiemu V.Krėv. Reñgti kam gultą NdŽ. Reñgti stalą NdŽ. ║ tvarkyti, taisyti darbui (padargą, įrankį): Visi berneliai šobleles varto, o aš jaunasai dalgelį rengiu KrvD106. Kai tėvulis arklą rengė, dar man nerūpėjo LTR(Srj). Kap motulė stovus rengė, dar aš maža buvau KrvD212. Sūnus ten pas kluoną, vežimą rengia V.Krėv. 7. sudarinėti, ruošti spaudai: Būtų man ir mano rengiamam žodynui labai sveika, kad ir kiti, kokią mano klaidą pastebėję, nepatingėtų man pranešti K.Būg. Latvių mitologijos esanti dabar rengiama antra, papildyta laida K.Būg. Reñgti rankraštį spaudai DŽ. 8. teikiamomis žiniomis daryti tinkamą, pasiruošusį kam: Mokinius reñgti (duoti pamokas) DŽ. Po 1831 m. Lietuvoje nustota rengti mokytojus rš. Reñgti egzaminams NdŽ. Reñgti penktai klasei NdŽ. Čia buvo pirmiau tiktai rengiamoji mokykla J.Jabl. Vaiką priėmė į rengiamąją klasę rš. | refl.: Išpažinties rengtis rš. 9. mokytis tikrinamojo dalyko: Reñgti egzaminą NdŽ. | refl.: Sėdėjau savo kambary: rengiaus egzaminams J.Bil. 10. daryti išankstinius, paruošiamuosius darbus: Ėmė ta ponia tą Elenėlę ir įmetė ją į marias, o tą avinėlį jau rengia pjaut: geldelę išmazgojo ir peilį išgalando BsMtI82. Aš rengiù padaryt tą darbą J. Knygas vartė, mišion rengė TD23. | refl.: Abudu rengės, arba tiekės, į karę S.Dauk. Ar tiesa, kad jūsų karalius besirengiąs kariauti su mumis? V.Krėv. Visi tyliai rengės, kovos laukė V.Krėv. 11. statyti (pastatą): Dabar namą reñgia Brš. Meisteriai pas juos klėtį reñgia Kt. Aš ištekėjau, kai tą bažnyčią ant kalno reñgė Skr. ║ daryti vidaus įrengimus: Stubą rengiù, t. y. aslą piliu, lubas dedu, pečių dirbu, langus įdedu J. 12. LL260, DŽ vilkti drabužiais: Vežė ligoninėn, tai kap mažą vaiką reñgė Alv. Rengiúos labai, ir šalta Mrc. Parodyk kromą (prekes), noriu sūnų už [= kaip] kavalierių reñgti Skr. ^ Linelis rengia, avelė dengia Vnd, LTR(Srd). | refl. Ktv: Jis reñgias visados gražiai Kb. Merga rengias pusė dienos, o išeina – pusė grynos Rod. Renkis taip, kad nekristum į akį rš. Jis rengęsis kukliai ir paprastai rš. ║ puošti, taisyti: Kuo galėsiu, tuo rengsiù ir dabysiu [kapą] Kls. | refl.: ^ Reñkis, kol pritinka, o valgyk, kiek patinka Žg. 13. virti, gaminti, taisyti: Vaišinga Dovydienė tuoj suskato jam rengti užkandos Vaižg. Pusrytį, žinau, kad réngėm jau Lnkv. Privažiavo pilnas dvaras svečių, – nežinau, ką veikt, ką jiems valgyt rengt JD1420. 14. KBII153 lenkti: Reñgti(s) pirmykštė reikšmė bus buvusi „lenkti(s)“, plg. rangýti(s) GK1938,151. | refl. K, BzBk XXI205.

◊ namõ reñgtis būti arti mirties: Pamatę, kad Lapinas tikrai silpnas ir ne juokais rengiasi namo, surengė vežimą ir, susidėję arkliais, nuvažiavo kunigo V.Krėv.

pir̃tį reñgti Srj žadėti, ketinti mušti: Saugokis – jie tau rengia pirtį Lp.

\ rengti; aprengti; paaprengti; dasirengti; įrengti; išrengti; nurengti; parengti; perrengti; prirengti; surengti; užrengti